Pritraukime vieną mažą žemės rutulio plotelį – tai Lietuva. Maža dėmelė bendrame pasaulio žemėlapyje, tačiau jos gamta unikali ir labai svarbi pasaulio ekosistemai. Todėl yra būtina ją saugoti. Kiek Lietuvos ploto užima saugomos teritorijos?

Pritraukime mažą, bet labai žalią Lietuvos lopinėlį. Čia - viena iš biologine prasme vertingiausių Lietuvos vietų - Punios šilas, kuris yra Nemuno kilpų regioniniame parke.

Kiek rūšių, įrašytų į Lietuvos Raudonąją knygą, ten galima sutikti?

Pritraukime Punios šilą dar arčiau. Dabar matome, jog jame auga daug senų ąžuolų. Seniausiam šio miško ąžuolui – daugiau nei 600 metų. O kiek ilgiausiai gali išgyventi ąžuolai?

Pritraukime vieną ąžuolo lapą ir patyrinėkime jį iš arčiau. Atrodo, kad ant jo auga obuoliai! Keista... Juk ąžuolo vaisiai yra gilės. Taip pat labai keista tai, jog šie „obuoliai“ auga ne ant šakelių, o tiesiai ant ąžuolo lapų. Kaip ant lapo susidarė šios apvalios, obuolius primenančios išaugos?

Dar labiau pritraukime ąžuolo lapą. Dabar matome ląsteles, iš kurių jis yra sudarytas. Jose matome žalias struktūras – tai chloroplastai. Kuo šios lapų dalys naudingos mums?

Dar labiau didinkime matomą vaizdą. Net ir dabar matome daug gyvybės. Visur pilna mikroskopinių organizmų – bakterijų. O tai, ką matome paveikslėlyje, primena veiksmo filmą. Bakteriją puola bakteriofagai – didžiausias kiekvienos bakterijos siaubas. Bakteriofagas prisitvirtina prie savo aukos sienelės, į ląstelės vidų įterpia savo DNR grandinę, tada bakterija pradeda gaminti daug bakteriofago kopijų, kol galiausiai susinaikina. Kas yra bakteriofagai?

Matomą vaizdą pritraukime dar arčiau. Dabar matome tik vieną molekulę. Tai - svarbiausia molekulė Žemėje, nes, be iš jos sudarytos medžiagos, gyvybė egzistuoti negalėtų. Ją sudaro du vandenilio ir vienas deguonies atomas. Kokia tai molekulė?