Užduotis

Varnos (varniniai paukščiai) laikomi vienai protingiausių gyvūnų! Taip, ne tik paukščių, bet ir gyvūnų tarpe! Kembridžo universiteto profesorius Bird teigia, jog varninių šeimos nariai (varnos, kuosos, kovai, šarkos, kėkštai) turi tiek pat proto kaip ir bezdžionės, ypatingai įrankių gamyboje ir naudojime. Lietuvos gamtininkus taip pat žavi varninių paukščių intelektas. Grasus gamtininkas Tadas Ivanauskas buvo sužavėtas šių paukščių protingumu.

Taigi, o kokios tos varnos? Įdomu tai, kad varnėnas, nors pavadinimu (žodžio šaknimi) ir artimas varnoms, nieko bendro su varnomis neturi – priklauso kitam paukščių būriui.

Na, o dažniausių Lietuvos varnų septyntukas toks – pilkoji varna, kovas, kuosa, kranklys, šarka, riešutinė, kėkštas.

Pradėkim nuo juodųjų-pilkųjų varnų.

Pilkoji varna

Atskirti ją labai lengva, nes ji – vienintelis pilkai juodas paukštis.

Varnos vienintelės gali pulti žmones, kai jų jaunikliai palieka lizdą. Jei jus varna agresyviai atakuoja, tiesiog žinokit, kad ten kažkur yra varniukas, ir apeikit tą vietą.

Kovas

Žmonės šį paukštį dar kovarniu vadina.

Kovai dažniausiai klaidingai vadinami varnomis. Tarpusavyje šie paukščiai skiriasi kūno forma, splava (neturi pilkos), snapas ilgesnis ir ryškiai matosi plikas šviesus jo pagrindas.  Kovą lengviausia atskirti bųtent pagal išskirtinį snapą – balsvas, ilgą, be šerelių. Kovas turi pūstas „kelnes“.

Kovas spalva panašus į kranklį, bet už jį gerokai mažesnis, snapas laibesnis. Abu poros nariai juodi, metalo žvilgesio.

Kažkada kovai buvo žmonių labai mylimi ir gerbiami. Dabar jis tapo vienu nemėgstamiausių, nes buriasi į dideles kolonijas, baigiama šią rūšį išnaikinti. Jei enpasikeis žmonių požiūšis dar po keleto metų gali tekti jį įtraukti į Raudonąją knygą.

Kranklys

Tai – didžiausia, plėšriausia ir sumaniausia mūsų varna. Ji gyvena atokiau žmogaus, dažniausiai miškuose, todėl ją sutikti pavyks nedažnai. Lengviausia paukštį atskirti iš dydžio – jis beveik dvigubai didesnis už varna. Kitas išskirtinis bruožas – labai platus, masyvus, galingas, šereliais apaugęs snapas. Jei matysi kranklį skrendant, išsiskirs pleišto pavidalo uodega.

Kranklys dar vadinamas juodvarniu, krankiu, kruku. Ar pameni pasaką 12 brolių juodvarniais lakstančių? Štai – jos herojus.

Kuosa

Mažiausia iš varnų. Taip pat dažnai vadinama varnos vardu. Tai tamsus paukštis pilka galva ir labai šviesiomis (melsvomis ar žalsvomis) akimis. Lengviausia šį paukštį atskirti būtent pagal šviesias akis (kitų varnų akys – juodos ar tamsios). Taip pat pastebėsi, kad kuosos snapas yra trumpesnis, nei kitų varnų. Jei matysi mieste vaikštinėjant mažą varna pilka galva ir šviesia akimi – kuosa.

Šarka

Na, šarką tai jau tikriausiai pažįsti. Ji išsiskiria ilga uodega ir baltai juodu rūbu.

Šarkos, kaip ir kiti varniniai, buvo naikinamos, o dar dabar yra smarkiai naikinamos šarkų buveinės (gyvatvorės, laukų skiriamos medelių ir krūmų juostos, „menkaverčiai“ krūmynai).

Šarkos yra taip pat labai protingi paukščiai – jos yra vieninteliai žinduolių klasei nepriklausantys gyvūnai, išlaikantys savęs atpažinimo veidrodyje testą.

O dabar metas spalvotosioms varnoms!

Riešutinė

Labai graži, marga, baltais taškeliais nutaškuota varna, kuriai (kaip pavadinimas sako) labai patinka riešutai. Su jokiais kitais paukščiais jos nesupainiosi. Ji – maždaug kuosos dydžio.

Riešutinė gyvena miškuose, dažniausiai – spygliuočių. Žmonės ją dažniausiai pastebi tik rudenį, kai ši atskrenda lesti riešutų. Prisiriešutavusi ji savo grobį paslepia po samanomis, medžių lapais. Kai pamiršta, kur savo laimikį paslėpusi, jos riešutai ar gilės sudygsta ir  taip ši paukštė padeda miškui atsikurti. Riešutinė nėra dažnas paukštis, todėl gamtoje ją pamtys retas.

Kėkštas

Na, ir gražiausia, spalvingiausia ir balsingiausia Lietuvos varna – kėkštas. Taip pat su kitu kuriuo paukščiu sunkiai supainiojamas paukštis. Kėkštas taip pat kaip ir riešutinė yra kuosos dydžio paukštis.

Paprastai kėkštas labai garsus – jis pirmas miške aprėks įsibrovėlį, palydės žmogų, tačiau perėjimo metu (vasarą) jis taip gerai slepiasi, jog atrodo, jog kėkštų visai nėra.Kėkštai yra tikri pokštininkai. Jie įsimena įvairiausius garsus ir juos pabėgždioja. Kartais tai daro taip įtikinamai, kad supainioja net ornitologus. Vasaros gale jie pulkais skrenda raškyti riešutų, po to – ąžuolo gilių. Prisiskanavęs, jis savo grobį taip pat slepia ir augina mišką. Jų dėka Lietuvoje užaugo duagybę ąžuolų.

Kitos varnos

Lietuvoje labai retai galima stebėti ir kitus varninius paukščius – juodąją varną ir sibirinį kėkštą. Kadangi šie paukščiai mūsų šalyje sutinkami retai, apie juos užduotyje klausimų nebus.

Dar kartą pasikartojam…

Ir dar kartą…

Tavęs laukia 30-ties klausimų išbandymas!