Užduotis

Kai pavasario saulė jau kiek šiltesnė, pradeda kirbėti skruzdėlynai. Mieguistos skruzdės dar niekur iš savo namų nekeliauja, tik šildosi ir įšilusios jos skuba vidun, kad šiluma galėtų pasidalinti su šeimynykščiais. Skruzdėlės Lietuvoje tyrinėtos labai menkai ir jų rūšinė sudėtis ištirta nepakankamai. Šiuo metu žinoma apie 40 rūšių. Rudosios miško skruzdėlės labiausiai atpažįstamos, nes jų sukrauti aukšti skruzdėlynai dažnai matomi iš toli, tačiau skruzdžių bendruomenė paslaptinga ir dar daugelis jos mįslių yra neįminta. Mokslas apie skruzdėles vadinamas mirmekologija. Jei rašytume skruzdėms zoologinę pažymą, joje būtų užpildytos tokios grafos, kad jos priklauso: gyvūnų karalystei, nariuotakojų tipui, vabzdžių klasei, plėviasparnių būriui ir skruzdžių šeimai. Skruzdės ir tokie geliantys plėviasparniai, kaip širšės ar bitės, turi bendrą protėvį. Evoliucijos eigoje dauguma skruzdžių rūšių prarado geluonį, bet išsaugojo nuodų liaukas. Sparnuotos skruzdės būna trumpą laiką ir tik jaunos patelės ir patinėliai.

Skruzdžių šeima gyvena kaip vienas superorganizmas, kuriame vabzdžiai sugeba dirbti ne tik individualiai, bet ir grupėje ir puikiai tarpusavyje komunikuoja. Skruzdžių šeima – „moteriška“ bendruomenė. Ją sudaro kiaušinėlius galinti dėti patelė – skruzdžių motinėlė ir jos dukros – skruzdės darbininkės, kurios daugintis negali ir atlieka įvairius darbus. Patinėlių – tranų gyvenimas trumpas, tačiau jų vaidmuo reikšmingas. Išsiritus sparnuotoms skruzdėms (patinėliai ir patelės), patinėliai apvaisina patelę ir neužilgo žūva. Jaunoji motinėlė (būsimoji karalienė) ieško naujam skruzdėlynui vietos arba prisijungia prie jau esančios skruzdžių šeimos (dažnai gimtosios), todėl skruzdėlyne būna iki kelių dešimčių karalienių. Pasaulyje yra apie 13.000 skruzdėlių rūšių ir kartu paėmus, jos valgo beveik viską. Skruzdės visuomeniniai gyvūnai, todėl atskiro individo surinktas maistas jam nepriklauso ir pradžioje yra skirtas bendruomenei. Taigi vyrauja nuostata – pradžioje pamaitink savo artimą. Skruzdės darbininkės yra pasidalijusios veiklą ir susiskirsčiusios į „profesines“ kastas, tai: auklės – prižiūri palikuonis (kiaušinėliai, lervos, lėliukės); statybininkės – rūpinasi tvarka ir skruzdėlyno statyba; karės-apsaugininkės – saugo lizdą ir teritoriją; žvalgės; medžiotojos; maisto tiekėjos-gabentojos. Ši kastų sistema gana griežta – pasidalintos veiklos atliekamos tiksliai. Kai kuriose skruzdžių rūšyse yra labai ryškūs išoriniai (morfologiniai) skirtumai tarp kastų. Pavyzdžiui, kariai yra gerokai didesni su stambia galva ir aštriais žandais (skruzdė Pheidole pilifera gyvenanti Australijoje), o skruzdžių lapkirčių (Acromyrmex ir Atta genčių skruzdės gyvenančios pietų ir centrinėje Amerikoje) darbininkių žandai panašūs į žirkles.