Užduotis

Pelkių augalai vadinami durpojais. Šie augalai prisitaikę augti ekstremaliomis sąlygomis. Pelkėms būdingas nuolatinis drėgmės perteklius, dėl to substrate trūksta deguonies. Tokiame substrate sunku išgyventi grybams ir bakterijoms, kurie skaido organinę medžiagą. Dėl to visos augalinės nuokritos skaidomos labai lėtai ir pradeda kauptis durpės. Dėl dalinio organikos suskaidymo pelkėse augalams trūksta mineralinių medžiagų. Pelkių substratas turi žemą pH, o tai augalams apsunkina mineralinių medžiagų įsisavinimą. Pelkių vandenyje yra nemažai kenksmingų junginių, todėl augalai jo siurbia labai mažai, gyvuoja tarsi sausros sąlygomis.

Mažai rūgščią terpę mėgstantys augalai, pavyzdžiui samanos, meldai, nendrės ar asiūkliai, auga žemapelkėse. Rūgštesnę terpę mėgstantys augalai – kiminai, spanguolės, saidros – dažniausiai auga tarpinėse pelkėse. Aukštapelkėse auga augalai, kuriems reikalinga labai rūgšti terpė  – viržiai, vaivorai, gailiai.