Čia – grąžiagalvė. Jos galva graži, bet ne dėl to taip pavadinta. Atkreipkite dėmesį į „ą“. Išsigandusi ji GRĄŽO galvą. Pažiūrėkite vaizdo įrašą ir pagalvokite, kaip ji bando mus apgauti?

O šis paukštis apgaule išnaudoja kitus miško gyventojus. Išvaizda panašus į paukštvanagį, todėl jį pamatę mažesni paukštukai išsigandę trumpam palieka lizdą. Paliktame be priežiūros lizde šio gudraus paukščio patelė padeda kiaušinį, o sugrįžęs mažas paukštukas jį išperi ir išaugina jauniklį. Kas šis parazituojantis paukštis?  

Meluoti moka ir augalai. Čia yra baltažiedė notrelė. Kodėl žmonės ir gyvūnai dažnai vengia šio augalo?  

Drugio gencijoninio melsvio vikšras pats maisto nesiieško, o apgaule priverčia skruzdes jį maitinti. Kai skruzdės randa ant žemės gulintį melsvio vikšrą, jos pagalvoja, kad tai – jų pačių peras, todėl nusitempia jį į skruzdėlyną, ten maitina ir saugo. Vienerius ar dvejus metus pas skruzdes praleidęs vikšras subręsta, ir tada, kaip drugiui, jam reikia pabėgti iš skruzdėlyno. Kaip vikšrui taip ilgai pavyksta apgaudinėti skruzdes?

Ar kada nors tave išgąsdino tokia dryžuota, į geliančią vapsvą panaši, bet visiškai nepavojinga žiedmusė? Pažymėk, pagal kokius požymius gali lengvai įsitikinti, kai tai tik musė ir tau ji tikrai neįgels. Pažymėk visus teisingus atsakymus.

Panašių pavyzdžių gamtoje yra daug. Įvairūs vabzdžiaėdžiai gyvūnai bijo geluonies, todėl nerizikuoja ir nepuola nieko, kas primena bites ar vapsvas. O ar tu sugebėtum pasakyti, kuris iš šių keturių vabzdžių yra geluonį turinti kamanė? (Kiti vabzdžiai: musė - didžioji zvimbeklė, drugiai - kamaninis sfinksas ir tuopinis stiklasparnis).

Pažiūrėk šį vaizdo įrašą:

Tai – sraigė, kurios organizme gyvena parazitinė kirmėlė Leucochloridium paradoxum. Dėl šio parazito sraigės išvaizda labai pasikeičia – jų čiuopikliai ištinsta, nusidažo ryškiomis spalvomis, pradeda pulsuoti. Taip parazitas apgauna stebėtoją, kuriam sraigė dabar atrodo kaip riebi drugio ar vabalo lerva. Ko, taip meluodamas, siekia šis parazitas?