Užduotis

Raudonpilvė kūmutė (lot. Bombina bombina) – kūmučių šeimos varliagyvis, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą nuo 1989 metų. Jos oda su smulkiomis karpelėmis, o nugara tamsiai pilka su neryškiomis juodomis ar žalsvomis dėmėmis ir baltais taškeliais. Užpulta plėšrūno kūmutė atlošia galvą ir pakelia kojas – demonstruodama ryškų raštą ir perspėja, kad yra nuodinga ir ją pulti pavojinga. Rezonatoriai (balso maišai) vidiniai (kvarkiant išsipučia po oda). Tuoktuvių metu patinai skleidžia melodingus garsus – kumuoja.

Žiemoja smėlio duobėse, graužikų urvuose, rūsiuose ar vandens telkinyje įsiraususios į dumblą. Aptinkama kūdrose, tvenkiniuose, grioviuose, kur skaidrus vanduo. Jos dažnai plūduriuoja ant vandens.

Raudonpilvė kūmutė gyvena sekliuose, gerai šildomuose vandens telkiniuose: įvairiose kūdrose, uždumblėjusiose senvagėse, žemapelkių balose, žolėtuose žuvininkystės tvenkiniuose, kanaluose. Pavasarį, balandžio pradžioje, išlenda iš žiemaviečių. Vandeniui sušilus iki 13-14 °C prasideda kūmučių nerštas. Porcijomis (po 2-5 ikrelius) neršia sekliose žolėtose vietose. Ikrelius pritvirtina prie povandeninių augalų ir nerštas tęsiasi iki liepos mėn., viena patelė padeda iki 300 kiaušinėlių.

Kūmutės minta įvairiais vandens bestuburiais. Spalio mėn. išlipa iš vandens ir per žiema slepiasi sausumoje: urveliuose, po medžio šaknimis, akmenimis, drėgnuose giliuose rūsiuose.